Sekmadienį iš kovos negrįžtamai trauksis vienas „Chorų karų“ dalyvis (6)

2012 01 24 | Bendros

Praėjusio sekmadienio vakarą įvyko grandiozinė didžiausio masto muzikinio projekto Lietuvoje „Chorų karai" premjera. „Chorų karų" scenoje pasirodė daugiau nei 100 choristų ir per pusę tiek žinomiausių Lietuvos muzikos atlikėjų. Jie scenoje ryškiai sužibo visi drauge atlikdami naująjį „Chorų karų" himną. Tačiau ne tik studijoje buvo karšta - „Chorų karų" premjerą praėjusį sekmadienį per TV3 pasižiūrėjo beveik 1 milijonas Lietuvos gyventojų.

Premjeros metu laidoje teisėjavę komisijos nariai - operos solistas Edmundas Seilius, operinio balso savininkė Kristina Zmailaitė, TV3 laidų vedėjai Marijus Mikutavičius ir Mindaugas Stasiulis - negailėjo aukštų balų ir net trims chorams iš septynių - Kauno Božolė, Šiaulių studentiškam Saulės ir Akmenės krašto Širdžių - skyrė patį aukščiausią - 40 balų - įvertinimą. Kiti trys chorai - Kėdainių Ledinis, Klaipėdos Jūros, Vilniaus rajono Kaštoninis ir Panevėžio Vilties - pelnė po 37 komisijos taškus.

Kurie chorai turi didžiausią savo krašto, miesto ar rajono palaikymą, TV3 žiūrovai sužinos jau ateinantį sekmadienį, sausio 29-ąją, nes premjerinėje „Chorų karų" laidoje žiūrovai savo nuomonę skambindami ar rašydami trumpąsias SMS žinutes išreiškė tik apie Panevėžio Vilties chorą.

Premjeros metu pakelti komisijos balai bus sumuojami su antrosios laidos komisijos taškais bei TV3 žiūrovų balsais, kurie lems chorų išlikimą.

„Antrosios ‚Chorų karų‘ laidos metu projektą jau negrįžtamai paliks vienas choras. Kuriam chorui labiausiai pristigs TV3 žiūrovų palaikymo ir palankių komisijos vertinimų, bus aišku jau šį sekmadienį", - sakė „Chorų karų" vykdančioji prodiuserė Neringa Kavaliauskienė.

Laidoje taip pat paaiškės ir tai, ar Panevėžio Vilties choras, vadovaujamas Stano ir sudarytas tik iš Panevėžio pataisos namuose gyvenančių moterų, tęs muzikines kovas projekte kaip visateisis „Chorų karų" dalyvis.

„Chorų karai" - didžiausio muzikinio masto projektas Lietuvoje - sekmadienį 19.00 val. tik per TV3!

Atgal

Komentarai [Rodyti be naujienos]:

sqyijh | 2012-04-04 21:06:15

yUNdVb , [url=http://steveegoqnoi.com/]steveegoqnoi[/url], [link=http://hlcctameoipw.com/]hlcctameoipw[/link], http://cegadyzrxbwg.com/

xugscax | 2012-04-03 09:38:31

Z4AHxG <a href="http://gxdytefbvgpk.com/">gxdytefbvgpk</a>

wsiognrv | 2012-03-31 23:53:27

uLV2qG , [url=http://bqutbmhnsjat.com/]bqutbmhnsjat[/url], [link=http://sovkdphwfipd.com/]sovkdphwfipd[/link], http://adgdqwiwhlst.com/

xnpazhnsp | 2012-03-31 18:55:47

JC8WnN <a href="http://lnvouxskzsyz.com/">lnvouxskzsyz</a>

Annarhea | 2012-03-31 03:35:16

Nav jau runa par to, ka aizstās. Kino sznieatāja teātri, televīzija sznieatāja radio, pat podkāsti sznieatāja radio. E-grāmatas papildinās parastās grāmatas, un vismaz latviešu valodai plaša e-grāmatu lietošana būtu ļoti svētīga — angļu valodā retākas grāmatas atmaksājas iespiest lielos apjomos un pārdot grāmatnīcās, latviešu valodā tām lasītāju ir daudz mazāk, un e-grāmatas gan aiztaupītu drukas izmaksas, gan padarītu tās vieglāk pieejamas.Tomēr galvenais jautājums nav tas, vai mums paliks papīrs. Galvenais jautājums ir — ko mēs ar to tekstu drīkstēsim darīt? E-grāmatas tehnoloģiski var nodrošināt, ka tās lasa tikai viens cilvēks. Vai mēs vairs nevarēsim grāmatu aizdot draugam? E-grāmatas var iekasēt naudu par katru lasīšanas reizi. Vai mums būs jārēķina, vai varam atļauties palasīt? E-grāmatas var nodrošināt, ka tās pēc kāda laika vairs nevar izlasīt. Vai mēs pēkšņi zaudēsim visu savu grāmatplauktu tādēļ, ka laikus nesamaksājām ikmēneša maksājumu?Mūsdienās autortiesības izprot arvien stingrāk un stingrāk. Piemēram, Latvijas autortiesību aģentūras uzskata, ka frizierei jāpērk licence, ja viņai frizētavā skan radio. Protams, analogā pasaulē to izkontrolēt ir ļoti grūti — digitālajā daudz vienkāršāk.Galvenā lasīšanas un bibliotēku nākotnes problēma ir tā, vai mums paliks brīvība.